Tags: dienoraštis | namai

Sklype darbai kažkiek judėjo, bet taip nežymiai ir menkai, kad net nesukurpiau jokios istorijos nors tiesą sakant vos tik aptirpo sniegas ir pasirodė mano - tuoj puolėm medelių ieškot. Jau nuo pernai buvom nuplanavę (ne be mano iniciatyvos), kad šiemet pasodinsim Kaldėdinį medį. Kaip tarėm - taip padarėm.

Kažkurį ankstyvesnį rytą numovėm turgun pasidairyt. Ten buvo nemažai visokių eglių ir kitokių spygliuočių, tarp kurių aptikom dėdę Algirdą, kuris ir paporino apie Korėjietišką kėnį. Mes, žinoma, nepėsti, iškart supratom kad bus gražu, todėl užsiprašėm tokio medelio o diedukas iškart susizvanyjo, ir sutarė kad po turgaus nulėksim pasiimt.

Sumokėjom nei daug nei mažai - 60lt, ir patenkinti nudūmėm namo  tai mūsų pirmas oficialus medelis sklype, pasodintas 2013.04.25d. ką ir užrašau.

O toliau viskas vyko labai paprastai. Atžirgliojau savo ilgom kojom iki numatomo "gero vaizdelio pro langą", mierga atšlepsėjo išpaskos nešina kastuvėliu pasitarėm, dar paderinom vietą žingsniu šonan ir pasodinom

Medelis mums labai patiko, "spygliukai" labai dailūs, užapvalinti ir vėliau turėtų atrodyti labai karališkai.

Kadangi sklype numatėm sodint bulves, tai reikėjo išdirbt žemę. Prieš tai buvo pieva, tad nieko nelaukęs griebiausi plūgo ir apariau visą trikampiuką aplink pamatus. Plotelis mūsų 92a, tad netrukau. Kai apariau, pamislijau kad būtų visai neblogai ir palygint, tad pasiskolijau iš draugo frezą ir prafrezavau. Kad nepamažyt, bent 5-6 kartus nevisur žinoma, tik kur nelygumai didesni ir ten kur jau nebeliesim žemės. Freza labai puikus įrankis, sutankina žemę ir dar nulygina, tad žaidžiau savo smėlio dėžėj gana ilgai

Taip pasismaginęs pasidariau sau gerą darbą, nes planuose buvo apsodint pagriovį paprasta eglute.

Atsimatavau čielus 6m nuo griovio, (gi bus man kelias daržan lėkt) įkaliau kuoliukus viename ir kitame lauko gale lygiagrečiai grioviui, o tada tarp jų ištiesiau paprasčiausią šniūrą nuo rulonų. Gerai įtempiau ir pririšau. Tempt tik reik pakėlus kad niekur žemės nesiektų o tada nuleist. Gerai būtų kad vėjo nebūtų, nes per 150m kažkiek nupučia šonan.

Tai vat, kadangi mes dar ir truputį buožės tai turim dafiga kuoliukų, kurių netaupydamas prismaigsčiau kas 5 žingsnius. Bus savotiškas orientyras o ir vėjas nenupūs.

Tada prireikė eglučių, ir mes baisiausiai dėkingi Kristinai už pagalbą perkant medelius kurie kažkaip deficitas patapo ir kuriuos net pasišokinėdamas (ot senis ) puoliau sodint vos gavau.

Užsodinau visą pagriovį kas pusė metro, reik mum tankios augmenijos, nes nuo tos pusės bais vėjai pučia, ir aptikau kad dar liko eglučių, tad pasitaręs su protingu žmogum apsodinau ir pakraštį nuo kaimyno. Vis smagiau kai daugiau žalumos

O paskum dirbau, dirbau, Nija Norgėn išdūmė, dirbau, ir staiga bac pavasaris vos nepražiopsojau

Eglutės eglutėm, bet šalia kelio nutarėm pasisodint smaragdinių tujų. Užsisakėm čielus 220vnt po 4lt, mat pakelė gana ilga, o gyvatvorės norėjom tankesnės, todėl apsiskaitęs nutariau kad reik sodint kas puse metro. Apskritai, jei norima tvora neaukšta, tada gerai ir kas 60cm, bet aukštėjant medelis siaurėja, todėl kad nebūtų išretėjimo taip ir sodinom. Tujelės vazonėliuose, tai galima sodint bet kada, ir kai tik atvežė, iškart ir puolėm sodint.

Vėl išsitiesėm špagatą kad būtų tiesu, o su pagaliuku atsimatavę lygius atstumus, susodinom tujeles. Aš tik sodinau, o Nija tik tysė vandenį ir laistė, laistė, jaučiu todėl daba griovys tuščias ir jame sekmingai gastroliuoja sraigės

Užsodinę pakraštį aptikom kad liko kažkiek tujyčių, ir man kaip visad kilo neeilinė įdėja - pasodint jas ratu būsimai slaptai poilsio vietelei. Pastatysim ten suoliuką ir eisma bučiuotis

Vėl griebiau pagalį, įsmeigiau norimoj vietoj, pririšau prie jo virvę, prie kito galo už 3 žingsnių pririšau antrą šakaliuką, ir improvizuotu skriestuvu išbrėžiau ratą. Tada pasižymėjom įėjimą ir vėl kas pusmetris pasodinom tujyčių tiesa 5 pritrūko, bet tai niekis, pasodinsim prie progos

Kai sklype pasodintos bulvės, tai apsilankau dažnokai, o ir smagu namie jaustis. Kartais kažką padirbinėjam, nurinkom akmenukus nuo tos vietos kur jau žemės nebeliesim ir sukrovėm apie kalnines pušaites. A jo, nepaminėjau kad jas gavom dovanų prie tujų, žmogus pridėjo 10vnt, tad pasodinom ir jas, o kad nebūtų mažai, tai dar ir kažkokį karklą pridėjo, toks kur auga vytelė o iš jos paskum pasipila šakelės su navarotais. Turbūt bus gražu

Dar prakuopiau rūsį nes jis stovėjo gal 15 metų neliestas pilnas visokio šlamšto, akmenų, balkių.. pakūriau lauželį ir didumą sudeginau. Vis švariau, o ir lengviau dirbt bus kai nėra šiukšlių. Mat reikės betonas lupt, iškylotas visas, nebelygu, suskilęs.. bet tai smulkmenos

Tiek vat žinių Joninių proga. Beje, paparčio žiedo galit nebeieškot, anas senai pas mane