Tags: dienoraštis | miestelis Šian labai neeilinė diena, mat mūsų skruzdėlyne nuo pačio ryto buvo ruošiamasi puošt eglutę. Atsivarėm sena birbalą, bet dar labai neblooogą prie kurio priekabos krautuvo pritaisėm vežimėlį žmogui. Pagavom savanori, patubdėm gardelin, idavėm girliandos galą ir iškėlėm aukštyn Savanoris labai narsus papuolė, didvyriškai kabarojosi į eglės aukštumas pakeliui kabindamas žaisliukus ir girliandas, jam puikiai sekėsi 
Viskas vyko beveik sklandžiai, trugdė tik vėjas ir retkarčiais pakrintantis lietus. Užtrukom visą pusdienį, ir vakarop susirinkusi kompanija su šūksniais, plačiom šypsenom ir šampano po pažasčia, sėkmingai įvykdė eglės ižiebimo ceremonija 
  
Eglutė gal ir ne miesčioniška, ale savo jėgom papuošta 
Vat skaitot ir mislyjat, kuo čia tas šelmis dėtas? o dėtas tuom, kad šelmis tai mūsų naujasis draugas jam jau 3 mėnesiai, ir faktiškai šitas įrašas jo mat pažadėjau jo mamai apie jį parašyt 
Vardas jo Toris, ir yra tikras šelmis labai protingas, mat žino kad susidraugavimui tereik nosį lyžtelt ir viskas bus oki ir apskritai labai klauso, greit mokosi, dar neišmoko pasiklaust jei nesuprato bet jam viskas dar prieš akis 
|
Komentarai
Labas Katile
Bendruomenės svetainė www.simonys.lt
Eglė ten sodinta, bet mano manymu per didelė. Aš už mažesnę, sidabrinę. Ją ir papuošt lengviau ir atrodo gražiau
mielas tu, mmm
Paskutinis sakinys neteisingai formuluotas, sukeisk: "aš ir čia"
Egle naturali, nenukirsta, taip kad
svarbiausia,- simonieciai puose patys, iniaciatyva
Ir as cia dievas
Šio pranešimo komentarų RSS srautas